Džiaugiuosi šia diena ir šia akimirka. Saulė mums dovanoja šviesą, kuri šiandien pasirodė tik apie antrą valandą. Taip pat mus sveikina spalvinga rudeninė gamta, kviesdama patirti gyvenimo grožį. Apie tai meditavome ir žinia skambėjo praėjusį kartą.

Ši vieta (Išsilaisvinimo kalva) jau rugsėjo mėn. susitikimo metu tapo ypatinga – tai atsivėrimo ir jungties su Motina Žeme erdvė. Tuomet sustiprinome ryšį su Žeme, įgavome jėgų ir išgirdome misiją: drauge rūpintis tuo, kas mums, žmonėms, patikėta, padėti tai daryti kitiems bei kurti ir išsaugoti grožį.

Praėjęs susitikimas buvo labai emocingas – dalyvavusieji tai prisimena. Patyrėme būseną, kurią pavadinčiau naujai atrastu gyvenimo džiaugsmu, kai atsiveria širdis ir prabyla angelai. Iš tiesų girdėjome angelų žodį. Jų mums perduota žinia yra labai svarbi. Tai ne paprasta iškalba, o iniciacija – dalyvių pakylėjimas į misijinį lygmenį (bei energijos srautą), įgalinant spręsti svarbius Žemės reikalus. Žinoma, kiekvienas tai darome pagal savas galimybes. Vadinasi, nuo pastarojo susitikimo mūsų dvasinės misijos kelias atsinaujino bei išsiplėtė.

Šiandien susirinkome tęsti misiją, pereidami į kitą proceso etapą su angelų globa, pagalba ir vedimu. Šio susitikimo tema – džiaugsmas, kylantis iš širdies ir atitinkantis mūsų dvasinę prigimtį. Jis yra ne rezultatas, o priežastis to, kas esame ir kuo tampame. Tikrasis džiaugsmas neįmanomas be meilės, atjautos bei atleidimo sau ir kitiems. Be nuolatinio savasties pažinimo jis taip pat nebūtų toks tikras, gyvas.

Kartais nutinka, kad netikėtai gauname mums svarbią, reikalingą žinią. Neseniai atradau prieš daugiau nei dvidešimt metų vykusį pokalbį su Dievu. Išklausiau jo įrašą, nes buvo įdomu išgirsti, apie ką tuo metu buvo kalbama. Garso įraše skambėjo informacija, kaip žmonės turėtų elgtis piramidėje: stovėti ties piramidės kraštinėmis (ypatingais atvejais, ties kampais), paskui eiti į piramidės vidų. Tačiau išgirdau dar vieną svarbią ir, sakyčiau, neįprastą žinią. Garso įraše aš jaunuolio balsu kartojau mintyse girdimą žodį: „Aš, Dievas, įsakau jums, žmonės, piramidėje ne melsti, o džiaugtis. Piramidė yra džiaugsmo vieta.“

Buvo labai aiškiai aukščiausiuoju lygiu pasakyta: ši erdvė skirta savasties atradimui per džiaugsmą. Tai dera ir su žinia, gauta praėjusį kartą, kai, būdami Gabrieliaus erdvėje, išgirdome angelo žinią apie gyvenimo grožį ir prasmę. Šiandien, tęsdami dvasinę kelionę, vėl patirsime naujų gyvenimo grožio akimirkų.

Kad regėtume tikrąjį grožį, turime laikytis širdies įsakymų. Vienas jų – „Dievo žodis lengviau pasiekia vaiko širdį.“ Jis pirmąsyk nuskambėjo prie archangelo Mykolo skulptūros. Apreiškime tuomet dalyvavo ir pranašo Mozės asmuo. Vėliau pridėjau, kad išsaugant savyje vidinį vaiką svarbu išlikti kukliu ir atviru. Dabar dar pridurčiau: atviru ir džiaugsmingu. Juk tikrasis džiaugsmas kyla ne iš trumpalaikių, paviršutiniškų dalykų, o iš vidinio savasties patyrimo. Be to, kuklumas nėra nusižeminimas. Tai gili, tačiau vidujai atvira ir džiaugsminga būsena, pakylėjanti į šviesą. Daugelis religinių tradicijų akcentuoja kuklumą ir nuosaikumą kaip dorybę, tačiau mūsų laikais žmonės turėtų eiti dvasingumo keliu džiugiu žingsniu. Tuomet mūsų žemiški siekiai išsipildys greičiau.

Baigdamas įžangą sakau: sveiki atvykę į Širdžių šventovę! Vėl žengiame Išsilaisvinimo kalvos takais ir susitinkame prie Vilties švyturio, kuris mus apšviečia ne tik grožio, bet ir džiaugsmo šviesa. Tai pajutę lengviau išsilaisvinsime iš sunkumų. Patyrę angelų artumą, keliausime toliau į Pažinimo erdvę ir jau netrukus sužinosime, kas ten vyks šiandien. Kviečiu žengti pirmyn ir susitikti dvasinių malonių erdvėje.

Kadangi šalnos jau „nukando“ gėlių žiedus – vasaros grožį, sodyba pasipuošė rudens spalvomis. Norint jausti džiaugsmą, labai svarbu pastebėti grožį aplink save. Kiekvieną kartą žengdami tuo pačiu taku galime rasti kažką vis naujo ir išorėje, ir savyje. Dar norėčiau pridurti, kad po praėjusio susitikimo – tarsi iniciacijos naujam dvasinės kelionės etapui – laikas ėmė tekėti neįtikėtinai greitai. Atrodo, lyg būtume susitikę vakar. Tiesiog netveriu vidiniu džiaugsmu, dėkingumu ir meile kviesdamas jus į dvasinių malonių erdvę!

Sielos broliai ir seserys, judėkime pirmyn ir semkime mums skirtas patirtis. Ši erdvė kupina malonių – tereikia ištiesti rankas ir atsiverti Kūrėjui. Eidami takais, kurie veda į gilesnį savasties pažinimą, patiriame artimą ryšį su šviesa ir dieviškumu, kuris yra tiesiog čia ir dabar (ne kažkur ir kažkada). Čia ir dabar mes vėl esame Dievuje. Susitinkame ir dėkojame.

Ačiū Tau, Dieve, už šviesą ir tiesą. Ačiū, kad esi mumyse, su mumis ir veiki per mus. Tegul prabyla angelai ir kalba pranašai. Aš jau esu malonės sraute, esu Dvasioje. Šiandien čia susirinkome liudyti, jog Viešpats yra su mumis. Jo Dvasia mus įkvepia tobulėti drauge – tai Dangiškojo Tėvo valia. Jaučiu, energijos srautas per širdį nuostabus… Ši misija – tai dovana! Eime į kupolą. Netrukus pamatysime, ką šiandien bus lemta patirti šioje tikro, nesuvaidinto džiaugsmo kupinoje kelionėje.

„Aš, Dievas, sakau jums: piramidėje turite ne melsti – turite džiaugtis.“ Turime džiaugtis, kad savąja prigimtimi esame šviesa, tiesa, meilė. Dievas su mumis ir mumyse. Liudykime savo darbais, kad Dangus yra čia ir dabar. Čia ir dabar Dangus… su mumis, tarp mūsų.

Trumpa meditacija tyloje

Ačiū visiems. Stebuklas tęsiasi, apreiškimas vyksta. Džiaugsmingai pasimelskime tradicine malda šiuo metu nieko neprašydami, nes jau turime viską, ko reikia.

Dalyviai drauge meldžiasi

Mes… esame… atgimę Dvasioje. Žmogaus siela, palikusi kūną, tikrai sugrįš į savo dvasinius namus. Jau dabar būdami čia, prie šv. Dvasios sienos, galime tai prisiminti, tarytum grįžti į Dvasią, kad pajustume gilų ryšį su ja.

„Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.“ Dievo žodis čia skamba per Dvasią. Žodis mus giliai paliečia, sužadindamas kilnius jausmus ir džiaugsmo vibracijas.

Čia ir dabar teįvyksta atgimimas, te Dvasia įkvepia mus! Ateiname iš Dvasios ir grįžtame į Dvasią. Dabar ją galime pajusti net fiziniame lygmenyje: tik rankas (štai taip) ištieskime, ir prisilieskime prie dangiškosios malonės. Tai tikra, gyva jungtis. Džiaugsmingai pasimelskime.

Dalyviai drauge meldžiasi

Šiandien jau įveikėme ilgą kelią: atradome dvasinį lobį, išgirdome angelus, prisiminėme, iš kur atkeliavome (į Žemę) ir kas esame, patyrėme vienybę su Dvasia.

Dabar galime tarti „ačiū“, nes dėkingumas – taip pat malda. Dėkingumas sužadina džiaugsmą. O džiaugsmas, kaip jau patyrėme, yra sielos esminė būsena.

Ačiū mūsų Kūrėjui, tiesos, šviesos ir meilės šaltiniui, kad leidžia mums būti čia ir dalintis šviesa, kaip duona kasdienine – patiems pasisotinti ir pamaitinti tuos, kurie šalia.

Džiaukimės, dėkokime ir pasimelskime, jusdami Dvasią, kuri jau su mumis ir mumyse. Patirkime, kaip tai gilu ir stipru. Mūsų kūnai tampa šviesa, gaubiančia ir šalia esančius bei atkuriančia vienybę su Dievu. Jau grįžtame į šviesą. Tirpsta nuodėmės, atsitraukia ligos. Prabyla Dangus ir mūsų pačių lūpomis taria: esu su jumis, jumyse ir per jus. Tai misterija, kuri iš tiesų vyksta, kai atveriame širdis ir atpažįstame Dvasią savyje. Nuo šiol Dvasia bus nuolat su mumis ir mumyse, kai melsimės, mylėsime, džiaugsimės ir dėkosime. Dangus visai šalia, jis – čia!

Šiandien savyje atvėrėme Dangaus vartus. Sielos išsilaisvino iš žemiškųjų apribojimų ir patyrė vienybę su Dvasia. Mus lydėjo bei talkino angelai. Tai liudija ne vien mano žodžiai, bet ir pati Šventoji Dvasia per mus. Dėkoju Dievui ir jums, broliai ir seserys. Čia ir dabar turime viską, ko mums reikia. Priimkime ir išsaugokime tai su dėkingumu.

Dėkokime angelams, Dangiškajam Tėvui, Sūnui ir šv. Dvasiai. Ačiū už sveikatą, ramybę, pusiausvyrą. Tebūnie Tavo valia, Viešpatie. Teišsisklaido kančia kaip rūkas, tenelieka vietos baimėms. Tegul gyvas džiaugsmas ir tikėjimas išgydo mus ir tuos, kurie mums artimi kūnu ir siela.

Pakvieskime mintimis čia visus, kuriems linkime gero: sergančius, kenčiančius, mums brangius artimuosius. Prisijunkite net ir jūs, mirusieji kūnu – juk Dvasia gyva. Melskime savo broliams ir seserims patirti tai, ką čia patys patyrėme būdami Dvasioje.

Dalyviai drauge meldžiasi

Su mumis meldėsi angelai, šventieji ir kūnu mirusieji. Todėl jau šiandien prasidėjo Visų Šventųjų šventė drauge su mums brangiais seneliais, tėvais, broliais, seserimis. Dangus arti, visi čia pat. Išsilaisvinę nuo kančios, mes galime sutikti pas Dievą iškeliavusius artimuosius. Ačiū Dievui, ačiū jums, mano broliai ir seserys Dvasioje!

Dalyviai drauge meldžiasi

Dabar kvėpuokime drauge. Giliai įkvėpę lėtai iškvėpkime ir trumpam sulaikykime kvėpavimą. Galite atsiklaupti tai darydami, jeigu jaučiate poreikį. Įkvėpdami apsijungiame su Tėvu, Sūnumi, prisipildome Dvasios. Iškvėpdami laiminame esančius šalia. Tampame šviesos, meilės laidininkais – Dangaus ir Žemės jungtimi. Dieviškoji meilė užlieja mus visus.

Baigdami meditacija galite paliesti kryžių (esantį piramidėje). Atiduokite energijos perteklių ir dar kartą širdingai padėkoję sugrįžkite į šviesią būtį.

Ačiū, Dieve. Priimu Tavo malones. Prašau, kad jos išliktų manyje, kad galėčiau jomis dalintis su kitais.

Likite sveiki. Iki kitų susitikimų, kitų malonių ir apreiškimų. Žinau, kad laikas vėl prabėgs tarsi viena diena.